badas

bãdas sm. (4) 1. SD59 neturėjimas ko valgyti, maisto ar ėdesio stoka: Kada yra pupžydis (toks laikas), tada pats bãdas J. Girioj nebuvo nieko valgyti nei gerti, ir jo ten laukė bado mirtis J.Balč. Bãdas gyvuliam – laukai nuganyti, atolas nežėlęs Dkšt. Badą ginas Ds. Nuo bado ginasi Ds. Pavalgom tik dėl bado nemirimo (prastai) Dr. Jis badù nualpo Lnkv. Valgyt man nebedavė, badu stapino PP59. Badù daugiaus nužuvo, nekaip per kardą KII14. Lauko paukšteliai ... badu ... negaišta PK114. Rytą vakarą lapynė – nors badù pastirk (kregždės giesmė) Užv. Visus darbus dirbsi, visus badùs kentėsi Erž. Bãdui spaudžiant, apuokas pasitenkina vabalais ir varlėmis Blv. Per kiaurus trejus metus neblynant, kilo baisi badai M.Valanč. Kuris pirm buvo baduose, tasai nū apste didime DP271. Tas pavargulis badu tur apalpti ir prapulti BPII199. Teip sunkiai prispaudžia badai žemę Kanaan BB1Moz47,4. | Sunku bãdo mėnesio sulaukus: duona turguj, nei grybas dygsta, nei uoga nusirpsta, nei obuolio – nieko nėr Ds. Badu mirštu R124. Mes jai padėsim ir darbe, ir duona, o jūs badaĩs mirste kažkur Str. Tai, broli mano, aš badais mirštu LMD. Grynas pūdymas, tai žąsiukai badù stimpa Gs. Bado spietliai tokie yra, jei vargingas aulys vieną ar daugiaus spietlių leida dėl to, jog bitės būtinai nebeturi kuomi bemisti S.Dauk. ^ Ar iš badų parėjęs, kad tuoj už duonos griebi? Plv. Svotai kaip iš badų̃ krašto parėję – viską nušlavė (suvalgė) Všk. Badas mokina dirbti, šaltis bėgti LTR. Juoda duona ne badas, stori marškiniai ne nuogalė Gs. Bãdas ir gelžį laužia Prk. Bãdas ne tetulė Krkn. Aklas bãdas, kad duona ant stalo Ds. Iš bado šuo ir varškę ėda Grg. Šuo iš bado ir vaboles ėda Žem. Ar badu, ar šalčiu – vis tuo pačiu keliu An. Apsiprato kaip vilkas su badù Sd. Pagada – pusė bãdo, lietus – visas bãdas Trgn. 2. prk. stoka, ko nors trūkumas: Bãdas dabar ir tų darbinykų Jnšk. Šįmet žolės daržuose bãdas (nėra, neželia) Pšl. Vasarą malkų ne bãdas Pc. Ar mergų bãdas – gausiu (vesti)! Jnšk. Durų pas mumi ne bãdas (daug) Prn. Pajutau mokslo badą rš. 3. besotis, badavija: O tu bãdai, tavęs niekas neprisotina Slm. Bãdai, jūs bãdai – valgot ir vis norit Slm.

◊ bãdo ãmatas Slnt nepelningas darbas.

badùs (bãdą) atgáuti (pérgauti) Sml kiek pasisotinti, užkąsti: Kai gaunu siuntinį, badùs atgáunu Ktk. Prieina didelį sodą, apsidžiaugia, kad nors badus atgaus LTR(Ob).

badùs (bãdą) atkùlti kiek pavalgyti, užvalgyti; alkio nebekęsti: Badùs atkùlsi ir galėsi laukt pietų Ds. Aš jau atkū́liau badùs Ds.

bãdą dvė̃sti (vil̃kti) badauti: Pafrontės žmonės badą dvesia suv. Karvės bãdą vel̃ka po šilus šiokie sausie Lnk.

bãdo gegužė̃ apie įkyrų žmogų: Nelįsk kitiems į akis kaip bãdo gegužė̃ Krp. badùs išvarýti privalgyti: Visus badùs išvariáu Šts.

badaĩs nueĩti visko netekti, nuskursti: Pabūk dyka (nedirbk), tai tuoj nueisì badaĩs Dkšt.

bãdo paukštẽlis lukutis: Bado paukštelis ąžuole dudnoja D103.

bãdo paũkštis besotis: Bãdo paũkštis – nepripilamas Šts.

bãdo vaĩkis Slnt prastas darbininkas.

bãdo žuvìs; rš zool. dyglė trispyglė (Gasterosteus aculeatus).

prie bãdo miẽto (siẽto) bū́ti; bãdo sietè bū́ti išbadėti: Teip ėda, kaip pri bãdo miẽto buvusi Dr. Valgo tartum prie bãdo siẽto buvęs Šd. Ko pulat pri stalo, ar bãdo sietè buvot Erž.